2013 m. balandžio 13 d., šeštadienis

Raktas nuo Namų

Kas gali nurodyti vietą, kur paslėptas raktas nuo Namų? Ar guli apneštas laiko dulkių tarp praeities prisiminimų, ar yra mano rankose dabar, šiandien, tik aš jo nematau, žvelgdama į ateities tolius? Namai, apie kuriuos kalbu, nėra materiali struktūra su durimis ir langais. Jie nėra nupaišyti jokiame žemėlapyje. Tai savojo "aš" suvokimas. Kažkur labai labai giliai viduje, už tamsios aplinkinių nuomonės, baimių, nepasitikėjimo savimi uždangos, jaučiu, kaip surasti raktą į save. 
  


Niekada nėra per vėlu užgimti iš naujo. Kai supratau šią mintį, kartu įgyjau didesnį pasitikėjimą savimi. Pradėjau rašyti blog'ą apie žmogų ir gyvenimo prasmę. Pradėjau užfiksuoti vaizdus, kuriuos matau važiuodama į darbą pro autobuso langą, eidama pasivaikščioti ir jaustis už juos dėkinga. Pradėjau nebijoti būti savimi ir negirdėti, kai kas nors iš manęs juokiasi dėl to, kokia esu. Pradėjau mylėti žmones be baimės būti atstumta. Pradėjau gyventi, nelaukti kažko. Bet jaučiu, kad tai ne viskas. Dar neatsakau visiškai pati už savo gyvenimą, dar leidžiu, kad mano likimą savo nuomonėmis įtakotų kiti, o kartais net tingiu ieškoti rakto nuo Namų - juk taip paprasta pasiduoti kasdienybės tėkmei. Plaukti prieš ją reikalauja jėgų, kurių, kai nuo visko pavargsti, atrodo nebelieka.  


Priėmimas ir supratimas savo ydų įkvepia žengti žingsnelį, mažą žingsnelį į priekį link Namų, todėl visada, kai pajuntu, kad eikvoju brangų laiką egzistavimui, atsakau sau į klausimą, kodėl taip darau, nieko nuo savęs nenuslepiu, viską iškeliu į savo sielos aikštę, neleidžiu nerimams slėptis jos kampuose. Kaip tada palengvėja, pabandyk ir Tu tai padaryti, kai delsi, nors reikia žengti žingsnį.  


Romualdas Granauskas sako tikrą tiesą: "žmonės prisisvajoja savo gyvenimui visokių didelių darbų ir žygių, o nesupranta, kad svarbiausia yra tie maži, šilti kasdieniniai; tie tokie kaip viščiukai būreliu bėgantys pirma tavęs prie geldos ir nuolat besipainiojantys kiemo žolėje po kojų. Vakare atsigulęs gali visus prisiminti, suskaičiuoti, ar rytoj užteksi visiems lesalo. O dideles neįvykdomas svajones galima išdalinti į mažesnes ir paprastas ir užmigti žinant, kad jei ne visos, tai bent dalis jų išsipildys." Jei tik kažką darysim, jog eitume link savojo "aš", tikrai išsipildys. Noriu pasidžiaugti, kad šį rytą išsipildė viena mano maža svajonė, kuri užklupo mane vakar, prieš užmiegant.

Tai - ryžių košė, kurią verdu, kai būnu viena namuose, pagardinta kardamonu ir šafranu, su šviežios grietinėlės sviestu, pistacijomis ir paskrudintomis migdolų drožlėmis. Šis receptas dėl gausybės įmantrybių viename dubenėlyje, ilgo ir meditatyvaus ruošimo proceso ir gurmaniško gardumo nėra paprastas ir kasdieninis, man jis - vienas ypatingiausių savęs pasilepinimo būdų.
Jei namuose neturi šafrano, virk košę be jo arba įberk žiupsnelį cinamono ar vanilinio cukraus. Žinoma, šafranas košei suteikia ne tik skonį, bet ir smagią ryškiai geltoną spalvą. 


Šią košę išvirti daug paprasčiau, nei gali atrodyti. Svarbiausia, verdant ryžių košę, yra tai, jog reikia būti atsargiam ir dėmesingam, kadangi užmiršta ir nemaišoma ji greitai prisvyla.

1 valgytojui
Paruošimo laikas: apie 70 min.

1 šaukšto sviesto
1/4 arbatinio šaukštelio malto kardamono
Ant arbatinio šaukštelio galiuko šafrano
3 valgomųjų šaukštų apvalių trumpagrūdžių ryžių
750 ml pieno
1 vieno valgomojo šaukšto cukraus
2 valgomųjų šaukštų migdolų drožlių
2 valgomųjų šaukštų išlukštentų pistacijų


Ryžių košė su šafranu ir riešutais

1. Pirmiausiai, ryžius reikia gerai perplauti po tekančiu vandeniu ir palikti keletui minučių nusivarvėti.
2. Tuo tarpu prikaistuvyje ant vidutinės ugnies išlydomas sviestas, į jį suberiama kardamonas, šafranas ir ryžiai, viskas gerai išmaišoma. Kepkite, nuolat maišant, kol grūdeliai pasidarys peršviečiami ir aplips prieskonių ir sviesto mišiniu.Tai užtruks apie 2 minutes.
3. Supilkite pieną, vis pamaišant (kas 2-3 minutes), užvirkite, sumažinkite ugnį. Košę, neužmirštant dažnai pamaišyti, virkite apie valandą, kol ryžiai gerai suvirs. Paskutines 20 minučių virkite intensyviai maišydami, kad košė nepriliptų prie prikaistuvio dugno.Kol virsite košę, sausoje keptuvėje paskrudinkite migdolų drožles, susmulkinkite pistacijas.
4. Baigiant košei virti, suberkite cukrų, paskrudintas migdolų drožles bei pusę susmulkintų pistacijų. Gerai išmaišykite, kad cukrus visiškai ištirptų, tai užtruks apie 2 minutes. Sukrėskite košę į dubenėlį, apibarstykite likusiomis pistacijomis ir mėgaukitės.   

2 komentarai:

Augmante rašė...

Šis receptėlis labai sudomino. Būtinai išbandysiu:)

Simona rašė...

Augmante, kai išbandysi, parašyk, ar patiko ;)