2012 m. balandžio 26 d., ketvirtadienis

Apie pirmą įspūdį

- Pirmo įspūdžio antrą kartą nebūna, - pasakė mano draugė ir liūdnai nusišypsojo, dar vis nekantriai laukdama jo skambučio.
Prieš savaitę ji buvo aklame pasimatyme su bendradarbės broliu, kuris išvydęs mano draugę nuotraukoje paprašė sesers pabūti piršliene.
- Nors pasimatymų srityje jaučiuosi tikra žaidėja - profesionalė, - tęsė ji, - Šį kartą viskas buvo kitaip. Mano galvoje viena po kitos plaukė nerimastingos mintys, ar turėsime apie ką kalbėti, ar pakankamai gerai atrodau, ir beveik galėčiau užtikrinti, jog pokalbį pradėjau drebančiu balsu, o juk pirmosios 17 sekundžių pačios svarbiausios. Be to, visą laiką pokalbis sukosi tik apie mane, nors, pagal visas tiesas, jei nori sudaryti gerą įspūdį, reikia leisti nepažįstamajam pajusti, jog jis, o ne Tu, yra pokalbio centre.

Po pokalbio su drauge prisiminiau filmo "My Life Without You" vienus iš paskutinių žodžių:
"...nusidažyk sienas ir nusipirk baldų, gerai? Nenoriu, kad kita moteris, kurią parsivesi namo, susidarytų apie tave neteisingą nuomonę ir pabėgtų gerai nepažinusi..."

Taigi, prasilenkiant su kitais siaurame šaligatvyje, stovint parduotuvėje eilėje vienas prie kito, važiuojant autobusu ar traukiniu ir visur kitur, kur susiduriame su nepažįstamais žmonėmis, mes susiformuojame apie juos įspūdį. Kartais šis įspūdis būna klaidingas, o kartais netgi labai tikslus. Dažniausiai net tada, kai suprantame, kad klydome dėl žmogaus, mums paprastai to nejaučiant, jo pirminis vaizdinys tampa toks tvirtas, kad sunku jį pakeisti. 

Atsimenu, kai penktoje klasėje reikėjo pasirinkti vokiečių kalbos mokytoją. Į klasę įėjo dvi mokytojos: pirmoji - žemo ūgio ir apvalaus sudėjimo, antroji - aukšta ir liesa, garbanotais pražilusiais plaukais. Pirmoji visą laiką tylėjo ir šypsojosi, o antroji griežtu balso tonu aiškino, kas ir kaip bus. Žinoma, pasirinkau pirmąją, kaip ir beveik visi kiti, kurie turėjo galimybę rinktis pirmi. Tie, kurie neturėjo pasirinkimo galimybės ir buvo priversti užsirašyti pas antrąją mokytoją, skundėsi, jog toks mokinių paskirstymas į grupes yra neteisingas. Tačiau viskas pasikeitė jau antrą pamoką. Mūsų pasirinkta mieloji mokytoja buvo visiškai kitokia – itin reikli, griežta ir be jokios šypsenėlės. Kaip dabar girdžiu jos pašiepiantį toną, kai mus su drauge išvadino žebenkštimis, nes kitaip nei likusi grupės dalis pradinėje mokykloje nesimokėme vokiečių kalbos. Likusioji klasės dalis, kuri iš pirmo žvilgsnio pakliuvo pas itin griežtą mokytoją, buvo ne ką mažiau nestebusi, kai paaiškėjo, jog tai labai šilta ir maloni moteris. Aišku, laikui bėgant, santykiai tarp mūsų ir savo noru pasirinktos griežtosios mokytojos sušilo, pamokos tapo jaukesnės ir tikriausiai tas pirmąją pamoką išvystas jos geranoriškumas padėjo mums užmiršti skriaudas ir liūdesius, kuriuos patyrėm, kol apsišlifavom.

Kaip matote, sukurti teigiamą pirmą įspūdį nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti. Paslaptis yra labai paprasta: reikia sutelkti dėmesį į tai, kaip kiti jaučiasi, ypač į tai, ką jie galvoja apie save. Jei pajunti kitą žmogų, daug lengviau išpildyti jo poreikius ir atitikti lūkesčius. O būtent pirmas įspūdis ir yra labai glaudžiai susijęs su kitų žmonių poreikių išpildymu. Poreikių išpildymo pavyzdžiai gali būti pastabėjimas teigiamų sąvybių, artimos atmosferos sukūrimas, nuotaikos pakėlimas ar naujų idėjų pasiūlymas. Aš esu linkusi manyti, kad kai Tu pats spinduliuoji šiluma ir pasitiki savimi, aplinkiniai irgi negali likti tam abejingi.

Kartais spinduliuoti šiluma ir pasitikėti savimi man sutrukdo baimė, dar vis ieškau būdų, kaip įveikti ją, kai atsistoju prieš svarbius žmones skaityti pranešimų ir panašiomis situacijomis. Kai dreba rankos, lūpos ar net kojos, kalbos apie teigiamą pirmą įspūdį tikriausiai net būti negali. Todėl tikrai žinau, ką reiškia nusivylimas, kai pajunti, kad net pusės neparodei to, kas iš tiesų esi. Bet tai puikios pamokos geresniam savęs pažinimui.


6 tortiljų suktinukams reikės:
Augalinio aliejaus
1 didelio svogūno
2 česnako skiltelių
Ugninės paprikos miltelių
6 valgomųjų šaukštų pomidorų padažo
480 g konservuotų raudonųjų pupelių
240 g konservuotų smulkintų pomidorų
1 didelės žalios saldžiosios paprikos
1 didelės raudonos saldžiosios paprikos
6 didelių tortiljų
200 g greitai tirpstančio sūrio, pvz. ementalio ar paprasto fermentinio
400 g maltos jautienos ir kiaulienos
Druskos, cukraus ir juodųjų pipirų

Štai receptas patiekalo, kurį aš labai mėgstu. Tiesa, į savą suktinuką aš nededu mėsos, bet ir su ja "labai labai skanu" - visada tvirtina mano vyras.

Tortiljų suktinukai su pupelėmis, malta mėsa ir paprikomis

1. Į keptuvę įpilkite aliejaus ir lėtai įkaitinkite. Sudėkite mėsą ir kepkite, kol parus, maišydami, kad nebūtų gumulų. Paskui įmaišykite druskos ir maltų juodųjų pipirų, galite ir kitų mėgstamų prieskonių. Paskui dar truputį pakepkite ir iškeptą mėsą atidėkite į šalį.
2. Išvalykite keptuvę, vėl į ją įpilkite šlakelį aliejaus ir lėtai įkaitinkite. Svogūną nulupkite, supjaustykite ir kepkite ant vidutinės ugnies 4 minutes, kol suminkštės. Sudėkite susmulkintą česnaką ir pagal skonį ugninės paprikos miltelių, pomidorus su sultimis ir nusunktas pupeles bei pomidorų padažą. Troškinkite ant mažos ugnies apie 15 minučių, kartais pamaišydami. Galiausiai paskaninkite druska, juodaisiais pipirais bei geru arbatiniu šaukšteliu cukraus. Dar minutę patroškinkite.
3. Saldžiąsias paprikas supjaustykite kubeliais ir apkepkite apie 4 - 7 minutes, kol suminkštės. Įmaišykite į pupelių ir pomidorų mišinį.
4. Stambiai sutarkuokite sūrį, pusę jo atidėkite į šalį. Patieskite tortiljas ir išdėliokite ant jų pupelių, pomidorų ir paprikų mišinį. Kiekvienos viduryje užkrėskite apkeptos mėsos bei sūrio. Užlenkite tortiljų kraštus ir sudėkite įdarytas tortiljas į karščiui atsparų indą. Apibarstykite pasiliktu sūriu ir kepkite, kol sūris ištirps apie 20 minučių iki 200 C įkaitintoje orkaitėje.
5. Patiekite su avokadų, pomidorų ir svogūnų salotomis. Niam :)

Komentarų nėra: